Katino dienos – senas lietuvių kalbos priežodis, frazeologijos žodyne aiškinamas kaip patogaus, lengvo gyvenimo apibūdinimas. Maždaug toks gyvenimas ir jo efemeriškas laikinumas – bene svarbiausias šios rašytojo Romo Sadausko knygos leitmotyvas. Šaunaus katino Mikio, senelės Irutės bei senelio Romo darbai, nuotykiai ar žygiai vaizduojami gyvai, nuotaikingai, su subtiliu humoru kalbama net apie labai rimtus dalykus.