Meilė, geismas ir praeities našta... Kas nutinka, kai tau – trisdešimt šešeri, bet tu dar netekėjusi ir neturi vaikų? Kai bosas spaudžia tave su juo permiegoti, jo viršininkė tavęs už tai nekenčia, o tu tuo metu sutinki velniškai patrauklų, bet daug už tave jaunesnį lėktuvo pilotą? Kai noras būti mylimai tampa toks stiprus, jog nutari priimti beprotiškiausius sprendimus, nutraukti senas draugystes ir negalvoji apie padarinius? Ar gali būti, kad išsipildžiusios svajonės gyvenimą padarys dar nelaimingesnį? O gal tai ir yra kelias, padedantis suprasti, kur link iš tiesų tave veda širdis? Pirmas lietuvių autorės Kamilės Birgės romanas – apie jausmus, kurie įsiplieskia, kai prarandama viltis jų kada nors sulaukti. Apie užsispyrimą siekti laimės ir pasitikėjimą likimu. Apie meilę, kurią sutikus pagaliau galima ištarti: „Ir aš tave... Kasdien vis labiau.“