Šioje knygoje skelbiamos keturios Gintaro Grajausko pjesės: „Pašaliniams draudžiama“, „Brunonas ir barbarai“, „Kas prieš mus“, „Tinklas“. Pirmosios trys pastatytos teatre (režisieriai O. Koršunovas, L. Mikuta, J. Vaitkus). Pjesė „Pašaliniams draudžiama“ pasakoja apie prarastąją kartą, kuri gimė ir subrendo sovietiniais metais, o vėliau dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Ne visi tuo metu prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų. Tie, kurie netapo reketininkais, dažnai tapdavo pašaliniais. „Brunonas ir barbarai“ – komedija, kurioje naujai žvelgiama į tūkstančio metų senumo įvykius. Groteskas, paradoksas, autoironija – trys banginiai, ant kurių laikosi kūrinio pasaulis, nuolat balansuojantis tarp tikrovės ir vizijos, tarp šmaikštumo ir vulgarumo, tarp rytų ir vakarų. Pjesėje „Kas prieš mus“ pasakojama beveik šimtą metų siekianti istorija, aktuali ir šiandien. Pagrindinis kūrinio veikėjas – Gabriele'is D'Annunzio, italų poetas, politinis lyderis, vos metus gyvavusio Fiumės miesto, kurį jis paskelbė nepriklausoma valstybe, vadovas.