Prosperas Merime (1803-1870) priklauso žymiausiems XIX amžiaus prancūzų rašytojams realistams.

Atskleisdamas savo herojų asmeninius likimus, autorius romane vaizduoja vieną iš dramatiškiausių Prancūzijos istorijos puslapių – XVI šimtmečio epochą su jos pilietiniais karais, kurie po religine kovos tarp protestantų – kalvinistų (hugenotų) ir katalikų priedanga slėpė sudėtingus socialinius-ekonominius ir politinius konfliktus.