Karo nuotaka

Karo nuotaka

Karo nuotaka
Išmainyta 73 k.vidutiniškai už 16 taškų
Paskutinį kartą prieš 3 d.
Leidėjas: Alma littera
2023288 psl.ISBN 9786090154366
Viršelis: KietasLietuvių k.

Iš nemylimos dukros – į Švedijos karalienę.

Jauniausios Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės gyvenimo ir meilės istorija

Tikra istorija, primenanti Holivudo nuotykių trilerį, nuožmiuosius „Sostų karus“ ir sukrečiamą melodramą.

Romaną „Karo nuotaka“ sudaro du lygiagretūs pasakojimai apie Kotryną Jogailaitę ir jos vyrą Švedijos princą ir Suomijos kunigaikštį Joną Vazą.

Tai dvi jaudinamos meilės ir karo gijos, karališki moterų ir vyrų žaidimai, susipinantys į intriguojamą dramą, kupiną aistros, išdavysčių, kovos dėl valdžios ir XVI amžiaus Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos ir Maskvos valdovų dvarų paslapčių.

Žygimanto Augusto jaunėlė sesuo karalaitė Kotryna Vilniuje gyveno nepastebima ir mažai kam reikalinga – kaip Pelenė, tačiau įsiliepsnojus žiauriam karui su Maskva, ji tapo kone geidžiamiausia nuotaka Europoje.

Kotrynos Jogailaitės likimas ir meilės istorija intriguoja ne mažiau nei garsioji jos brolio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės drama. Ji ištekėjo beveik 36-erių, tais laikais itin brandaus amžiaus, už vienuolika metų jaunesnio vyro ir iš nereikalingos karalaitės virto įtakinga moterimi, iš nemylimos – geidžiama, iš kalinės – karaliene.

Ne kartą patyrusi skaudžią išdavystę, išgyvenusi karo siaubą ir asmenines dramas Kotryna nepalūžo ir tapo Švedijos karaliene, gerbiama abiejose Baltijos jūros pusėse.

„Solidus literatūrinis ir istorinis žvilgsnis į jauniausios Jogailaitės - Kotrynos – gyvenimo ir meilės istoriją.“ – Istorijos mokslų daktarė Rasa Leonavičiūtė- Gecevičienė

„Lietuvos istorijoje apstu išskirtinių, drąsių ir ryžtingų moterų, kurios šiandien gali įkvėpti ir praturtinti maskulinizmo prisotintą mūsų istoriją. Autorė puikiai atskleidžia sudėtingą ne tik romano, bet ir filmo scenarijaus vertą Kotrynos Jogailaitės asmenybės portretą, o knyga įtraukia nuo pirmo iki paskutinio sakinio.“ – Istorikė ir visuomenininkė Luka Lesauskaitė

Patikrinta