Romane vaizduojamas dramatiškas lietuvių tautai pokario laikas. Jo centre – Ažugirių kaimo tragedija. Kaimo nesudegino gyvo, jis mirė skaudžiai išniekintas, pažemintas ir parklupdytas. Ir jo sūnūs neįstengė jo apginti, likę vieni visame pasaulyje prieš baisingą sovietų terorizmo mašiną. Skvarbus autoriaus žvilgsnis, vaizdingas pasakojimas savaip atskleidžia partizanų kovos heroizmą ir tragizmą, pakyla iki tautosakinės simbolikos. Tai autoriaus išgyventų jausmų knyga, jis pats buvo daugelio tokių įvykių dalyvis ir liudytojas.