„Karas ir taika“ smulkmeniškai vaizduoja Prancūzijos invaziją į Rusiją bei Napoleono eros susidūrimą su caro valdoma visuomene, visa tai pateikiamas penkių rusų aristokratų šeimų akimis. Pirmoji romano dalis, paties autoriaus vadinta „1805 metai“, buvo skelbiama žurnale „Rusų pasiuntinys“ tarp 1865 ir 1867 m. Pats L. Tolstojus yra sakęs, jog „Karas ir taika“: „nėra romanas, daug mažiau – poema ir visiškai ne istorinė kronika.“ Didžiuliai knygos skyriai, ypač paskutinėje dalyje, yra labiau filosofinė diskusija, nei pasakojimas. Jis sudėtingai aiškina, kad geriausia rusų literatūra neatitinka standartų, todėl negalima vadinti „Karo ir taikos“ romanu.