Ko gero, vienas iš labiausiai garbinamų literatūros šedevrų, Levo Tolstojaus „Karas ir taika“ yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus. Istorija prasideda 1805 m. paskalų ir žmonių perpildytame Sankt Peterburgo vakarėlyje ir seka aristokratiškų Bolkonskių ir Rostovų giminių likimus tuomet, kai Napoleono armija, patiesusi ant menčių visą Europą, įsiveržia į Rusiją. Nuolatinis kautynių karštis staigiai nutvilko žmonių dramas ir išstumia į priekį esmines patirtis, kančią, gyvenimo ir mirties, meilės ir praradimo, dvasingumo ir nevilties klausimus...

Grafas Levas Tolstojus (1828–1910) galėjo mėgautis prabanga nuo kūdikystės iki mirties, tačiau asmeninės netektys, nuo kurių neapsaugojo finansinis komfortas, tarnyba Krymo kare paskatino domėtis filosofiniais klausimais apie žmonijos egzistencijos prigimtį, ieškoti aukštesnių tiesų, galop tapti humanistu. Išgarsėjęs romanais „Ana Karenina“, „Karas ir taika“ bei „Ivano Iljičiaus mirtis“, L. Tolstojus buvo nepaprastai produktyvus rašytojas ir paliko galybę apsakymų, dramų ir publicistikos darbų.