Levo Tolstojaus „Karas ir taika“ yra epinis pasakojimas apie XIX a. Rusiją per sudėtingą meilės trikampį, kuris jungia pagrindinius veikėjus. Istorija prasideda 1805 m. paskalų ir žmonių perpildytame Sankt Peterburgo vakarėlyje ir seka aristokratiškų Bolkonskių ir Rostovų giminių likimus tuomet, kai Napoleono armija, patiesusi ant menčių visą Europą, įsiveržia į Rusiją. Nuolatinis kautynių karštis staigiai nutvilko žmonių dramas ir išstumia į priekį esmines patirtis, kančią, gyvenimo ir mirties, meilės ir praradimo, dvasingumo ir nevilties klausimus.