Ją degino dvi aistros: pareiga tėvynei ir meilė vedusiam vyrui

1558 m. ruduo. Anglijos bažnyčių varpai skelbia gerąją naujieną: Elžbieta tapo karaliene. Tačiau viena moteris šią žinią sutinka drebėdama iš baimės – sero Roberto Dadlio žmona Emė žino, kad Elžbietai atsisėdus į sostą, sutuoktinis taip pat grįš į šlovingąjį Tiudorų dvarą. Emės viltys, kad Dadlių giminė po Roberto tėvo nukirsdinimo atsisakys bet kokių politinių ambicijų, subyrėjo į šipulius. Triumfuojantis varpų gausmas dar kartą kviečia jos vyrą prie valdžios vairo ir… pas aistringą jaunąją karalienę.

Raudonplaukė Elžbieta paveldi nualintą ir neramumų draskomą šalį. Karalienės patarėjas Viljamas Sesilis įspėja, kad monarchė išsilaikys valdžioje tik ištekėjusi už stipraus princo. Tačiau Elžbieta svajoja tik apie vienintelį vyrą – vaikystės draugą Robertą Dadlį...

Robertas neabejoja, jog atsidūręs greta Elžbietos sugebės susikurti naują gyvenimą. Nejučia jo galvoje gimsta neįmanomas planas: pašalinti savo mylinčią žmoną ir vesti jaunąją Elžbietą.