Išskirtinis lietuvių stebuklinių pasakų rinkinys „Karalaitė ant stiklo kalno“ – tai 12 pasakų, kurios buvo sekamos skirtingose Lietuvos vietose XIX amžiaus pabaigoje–XX a. pradžioje.

„Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ pasakų rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis, iliustravo Marius Jonutis. Tai puikiai žinomos ir mylimos stebuklinės pasakos, kupinos fantastikos ir įvairių galių turinčių antgamtinių herojų.

Pasakas teko adaptuoti iš senovinių autentiškų pasakojimų ir kūrybiškai persakyti šiuolaikine kalba. Ši užduotis buvo patikėta tikrai žodžio meistrei, nacionalinės premijos laureatei Danutei Kalinauskaitei. Ji tikina, jog tai buvo rimtas iššūkis. D. Kalinauskaitę sužavėjo pasakos, kurias turėjo galimybę skaityti taip, kaip jos būdavo pasakojamos – tarmiškai, senąja kalba. Pavyzdžiui: „Nuveik in ribokus, kai anys žus in ežera, tai tu ti rasi tokių žuvį, katrų tava žmona tegu suvalga – ir bus vaikų.“

Vis dėlto kad ir autentiškai patrauklios, šios pasakos būtų visiškai nesuprantamos šiuolaikiniams vaikams. Todėl D. Kalinauskaitė jas perrašė bendrine kalba, siekdama, kad nenukentėtų nei intonacija, nei kalbos turtingumas. D. Kalinauskaitės teigimu, tai buvo vienas sunkiausių ir įdomiausių jos darbų.

Nepaprastas darbas teko ir knygos „Karalaitė ant stiklo kalno“ iliustratoriui Mariui Jonučiui. Jis drožė paveikslus ir figūras – šių pasakų herojus. Pridrožė jų daugiau nei 70, o tuomet fotografas Arūnas Baltėnas tas figūras fotografavo. Todėl knygos iliustracijos turi labai akivaizdų trijų dimensijų efektą, atrodo, kad jos veržte veržiasi iš knygos.

Knygoje sudėtos pasakos puikiai žinomos visiems, tačiau jos nuskamba kitaip, nostalgiškai primindamos vaikystę. Pasakos tiesiog atgyja naujam gyvenimui.