Griūnanti ekonomika, nestabili politinė sistema ir nuolatiniai neramumai Venesueloje griauna žmonių likimus. - vienos moters istorija, atspindinti visą griūvančios valstybės siaubą. Kiek jai teks ištverti, kad išvengtų šalyje tykančių pavojų? Karakase, Venesuelos sostinėje, prie kapo duobės stovi Adelaida Falkon. Motiną palaidojusi moteris šiandien yra vienui viena, netekusi vienintelio jai artimo žmogaus. Suirutės apimtoje šalyje net mirusieji neturi ramybės – Adelaida nerimauja, kad atėjus nakčiai, prisistatys plėšikai, ieškantys kapuose bent menkiausių papuošalų, drabužių ar kitų vertingesnių daiktų. Kai Adelaida dar buvo vaikas, Venesuela išgyveno geriausius laikus. Į šalį plūdo geresnio gyvenimo ieškantys imigrantai, jos su motina gyveno kukliame, bet tvarkingame būste. Šiandien viskas apsivertė aukštyn kojomis. Kiekvieną dieną moteris stoja į eilę dėl nediduko duonos kepalo, kurio dažniausiai nebelieka jai pasiekus prekystalį. Kiekvieną naktį ji kruopščiai sandarina namų langus, kad į vidų nepatektų protestuotojus vaikančių ašarinių dujų tvaikas. Šiame chaose nebeaišku, kas yra kas – revoliucionieriais apsimetusiems plėšikams užėmus Adelaidos namus, moteris supranta, kad jos gyvybei gręsia pavojus. Kaip išgyventi šalyje, kurioje viešpatauja anarchija? Kur rasti paguodą ir iš ko sulaukti paramos, kai žmonės išsigandę, atsargūs ir svetimi? Kiek dar ilgai užteks valios visa tai kęsti? – šviežias Lotynų Amerikos literatūros balsas, kartais lyginama su žymiuoju Jorge Luisu Borgesu. Žurnaliste dirbanti moteris 2006 m. paliko Venesuelą ir persikėlė į Ispaniją, iš kur stebėjo, kaip šalyje auga politinė suirutė. Moteris įsitikinusi, kad žurnalistika gali pateikti daugybę atsakymų, tačiau grožinė kūryba padeda kelti klausimus – būtent todėl ji ėmėsi plunksnos. „Karakase vis dar naktis“ - tai stingdantis priminimas apie tai, kaip greitai mūsų pasaulis gali sugriūti. Taip pat tai himnas vaikystei ir meilei, verčiantis eiti į barikadas.

The Irish Times