Tai romanas apie šeimą, turinčią didingą pavardę, apie trijų kartų tos šeimos moteris, apie jausmus, meilę, apie gyvenimą.

Romanas įvairialypis ir daugiasluoksnis, kaip žmogaus gyvenimas, kaip jo jausmai ir išgyvenimai. Parašytas prisiminimų ir pasakojimo forma, t.y. be dialogų.

Kaizeris guli mirties patale, prie kurio budi jo, žmona dukra ir anūkė. Artimo žmogaus mirtis ne tik prikelia prisiminimus apie kartu nugyventą gyvenimą, apie tą žmogų, bet ir priverčia perkratyti savo paties gyvenimą, savo poelgius, veiksmus, troškimus ir norus, savo neįgyvendintas svajones.

Vyko karas, buvo okupuota Danija. Kiekvienas gyveno baimėje. Kaizeris kovojo už Danijos laisvę, o jo žmona nesuprato kam reikia priešintis vokiečių okupacijai juk ir taip nėra blogai.

Labai sunku nupasakoti knygą, nes kaip minėjau ji daugialypė. Ji sudėliota iš mažyčių gyvenimo šukių. Iš mažyčių epizodų, kurie jungiasi į visumą. Rašytoja yra vadinama Danijos literatūros deimantu.