Monografijoje analizuojama požiūrio į kairiarankystę ne kaip į individualų normos variantą, bet kaip į vystymosi sutrikimą istorinė raida. Tyrimais ieškoma kairiarankystės sąsajų su kognityviniais ir asmenybiniais ypatumais. Atlikto tyrimo rezultatai papildo iki šiol palyginti negausius darbus, kuriuose kairiarankių psichologiniai ypatumai siejami ne su neuropsichologinėmis charakteristikomis, o su dešiniarankių aplinkos spaudimu. Tyrimui pasirinkta psichologiniu aspektu beveik netyrinėta, aplinkos spaudimui „jautriausia“ kairiarankių grupė – 7-8 metų vaikai. Šio amžiaus vaikai, ypač mokyklos sąlygomis, pradeda nuolat susidurti su dešiniarankiams pritaikytos aplinkos sunkumais bei neigiamu dalies visuomenės požiūriu į kairiarankius ir labai jautriai reaguoja į patiriamą neteisybę. Tyrimo rezultatai atskleidė kai kurias skirtingas kairiarankių ir dešiniarankių vaikų kognityvines charakteristikas ir skirtingas asmenybines charakteristikas, kurios rodo prisitaikymo aplinkoje ypatumus. Nustatyta, kad šio amžiaus kairiarankiai skiriasi nuo dešiniarankių blogesniais prisitaikymo aplinkoje rodikliais. Atskleista, kad egzistuojantis požiūris į kairiarankystę turi įtakos kairiarankių individų prisitaikymui dešiniarankių kultūrinės aplinkos sąlygomis. Tai svarbus indėlis nagrinėjant kairiarankystės fenomeną. Ypač svarbią reikšmę turi tai, kad tyrimo duomenys atskleidžia specifines kairiarankių vaikų, lyginant su dešiniarankiais, neuropsichologines, kognityvines charakteristikas ir skirtingus jų saviraiškos, prisitaikymo aplinkoje ir emocinio reagavimo ypatumus.