Įsivaizduokite Kurt Vonnegut ir Frederic Beigbeder meilės romaną. O jei jų sueitį būtų stebėjęs J. D. Salinger? Tokios sueities vaisius būtų Marius. Ne paprastas Marius, o Marius Povilas Elijas Martynenko. Kaip ir kiekvienas mūsų, Marius turi begales istorijų. Kai kurias klausant norisi vemti, kitas – juoktis, juoktis vemiant, o likusiomis tiesiog negali patikėti, nes gyvendami savo saugiuose burbuluose retai kada pagalvojam, jog galima gyventi ir taip, kaip aprašo Marius.

Gimęs skurdžiais 90-aisiais, Marius augo kaip mes visi: gyvenimo subtilybių ir didžiųjų tiesų mokėsi kiemuose. Jei teko vartyti medicinos vadovėlį, žinokite, jis apie Marių. Kiek šis žmogus yra laimėjęs kortų partijų prieš mirtį, tuoj nebeskaičiuosim. Naujųjų išvakarėse pasidalinau su žmona nuogąstavimu, kad tikriausiai šiandien Marių mačiau paskutinįkart. Džiaugiuosi, kad tą naktį jis dar vieną partijėlę laimėjo, ir mes galime Jums šiandien dovanoti šią knygą. Mes, lietuviai, mažai viens kitą giriame, tad perskaitę knygą būtinai parašykite ar padėkokite Mariui. Kiekvieno Jūsų geras žodis leis jam mažiau lošti su mirtimi ir dovanoti jausmus, kuriuos gali sukelti tik jo tekstai. Marius man pažadėjo parašyti, o aš išleisti dvylika jo knygų. Pasirašėm krauju, nes taip nuoširdžiau. Tikėkite.

POVILAS MIŠKINIS-EIDUKONIS