ioje knygoje sudėti esė, kuriuos Donatas Petroius raė nuo 2001metų. Surinkti per deimtmetį, atspindintys ities kūrybingą autoriaus gyvenimo etapą ir stebinantys įvairove. Esė kliudo kultūrines, literatūrines ir mokslo temas, čia įpinami faktai i naujausių mokslų atradimų, cituojami filosofų darbai, įvairių religijų tekstai, nuklystama į autobiografinius nuotykius, ironiją, autoironiją. I viso to, pasak autoriaus,radosi aikus žinojimas, kad žmonės nepasimoko nei i savo, nei i svetimų klaidų. Tai ir yra gyvenimo esmė ir smagumas. Klysti vėl ir vėl yra užprogramuota genuose. Dažniausiai esu pristatomas kaip poetas ir eseistas. Su poetu baigiu susitaikyti ir pamirti. Ar esu ir ar buvau kada eseistas pažiūrėsim. Donato Petroiaus esė knyga Kaip negalima gyventi apima deimt metų autoriaus kūrybinių bei stilistinių iekojimų, tad ir tekstai skirtingi; vieni komiki, paradoksalūs, kiti komplikuoti, pripildyti egzistencinio krūvio. Trečiuose randame literatūrinių apžvalgų, subjektyvių kelionių po kultūrinį lauką, čia dialogai kuriami su Jorge Borgesu, Miloradu Pavičiumi ar Czeslawu Miloszu. Esė tekstuose ir gimtoji Žemaitija, ten sutikti žmonės, ir, žinoma, Vilnius, jo savitos vietos, priemiesčiai, paupiai... Į aplinką žvelgdamas ironikai, autorius ities moka ypsotis prie savo susikurto netobulo pasaulio paveikslo, o sukrečiančiose istorijose nėra nei liūdesio, nei graudulio tekstų įtampai autorius sumaniai randa žaibolaidį. Donatas Petroius gimė 1978 m. ilalės rajone. Skaityti imoko i žemėlapių, skaičiuoti i kortų, užsienio kalbų i kino subtitrų, žaisti i achmatų. Laiku ir vietoje pasitaikė labai geri mokytojai. Taip ir pradėjo rayti. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lituanistiką ir filosofiją. Donatui mokantis pirmame kurse, raytoja profesorė Vanda Juknaitė nuspėjo, kad tokio būdo savybių studentas bus imestas i trečiojo kurso. Panaiai ir atsitiko. Nepaisant duobių studijose, kūrybiniame kelyje autorius skynė laurus, sėkmė lydėjo VPU Literatūriniame pavasaryje, VU Filologijos rudenyje VDU Prano Lemberto vardo konkurse. Pelnytos Zigmo Gėlės ir Jaunojo Jotvingio premijos, 2009 m. paskirta Lietuvos raytojų sąjungos premija. Donatas Petroius publikuoja geopolitines, mitopoetines ir kultūrosportines satyras. į tą skelbia interneto dienratyje Bernardinai.lt, kultūrinėje spaudoje, rao metratį Literatūra ir futbolas. Pradedu įtarti, kad tas lakus posakis itirpti minioje yra beprasmis, apgaulingas, nes neįmanoma itirpti, tapti anonimine metropolio ląstele, nes niekada nebūna taip, kad tavęs nebelieka, kad niekas tavęs nebemato. Svarstau, ar tik nebus taip, kad tu esi nuolat stebimas: kažkas tave viena akimi prižiūri, kad nieko blogo nenutiktų, kad neprapultum, kad neprasmegtum skradžiai, nenueitum ten, kur nereikia. Kai tariesi esąs itirpęs minioje, žinok, ko gero, kaip tik tada ir esi labiausiai sekamas. Tai ir yra visas įdomumas tirpstant minioje.