„Kaip kareivis gramofoną taisė“ – tai peržengiantis visas ribas, plačių užmojų, burleskinis ir tragikomiškas romanas apie nepaprastą vaikystę, negailestingą netektį to, kas įprasta, ir apie nesunaikinamą pasitikėjimą pasakojimo galia.

Aleksandaras auga nedideliame bosnių mieste Višegrade. Didžiausias jo talentas – kurti istorijas. Jis nė neketina paisyti mokyklinių rašinių temų – juk kokios beprotiškos jo prosenelių derliaus šventės, kokios įdomios apgautų vyrų šėlionės ir kokios neįtikėtinos upės Drinos išpažintys. Kai į Višegradą nuožmiai įsiveržia karas, Aleksandaro pasaulis sueižėja, ir šeimai tenka bėgti. Svetimoje Vakarų šalyje Aleksandaro rašytojo gebėjimai tampa gyvybiškai svarbūs: tai jam padeda susivokti tame keistame krašte vardu Vokietija. Anuomet jam nepavyko prikelti senelio iš mirusiųjų, tačiau dabar jis turi iš tikrųjų veiksmingą stebuklingąją lazdelę: tai, kas prarasta, sugrąžina vaizduotė. Vis dėlto suaugęs Aleksandaras, grįžęs į savo vaikystės miestą, pirmiausia turi sau įrodyti, kad jo pasakotojo talentas atlaikys ir Bosnijos pokario realybę.