Tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininko Jono Petruičio (1891–1943) knyga „Kaip jie mus sušaudė" – tai kraupus liudijimas žmogaus, kuriam pavyko gyvam ištrūkti iš paties pragaro – NKVD surengtos masinės politinių kalinių egzekucijos 60 km į rytus nuo Minsko esančio Červenės miestelio apylinkėse. 1940 m. Kūčių vakarą okupacinės sovietų valdžios suimtas J. Petruitis – Lietuvos karys savanoris, kovų su bolševikais ir bermontininkais dalyvis. Atsidūręs Kauno kalėjime, pulkininkas tardytas, negailestingai muštas ir kitaip kankintas, kalintas dvokiančiame požemio karceryje. Pagaliau jam pateikti kaltinimai pagal tris garsiojo sovietų BK 58-ojo straipsnio punktus, apibrėžiančius dalyvavimą „kontrrevoliucinėje organizacijoje", šnipinėjimą, bendradarbiavimą su „priešiškomis valstybėmis". 1941 m. birželio 23 d., ką tik įsiplieskus nacių ir sovietų karui, daugelis lietuvių politinių kalinių iš Kauno kalėjimo išvežti į Minską. Ten, suformavus dviejų tūkstančių pasmerktųjų koloną, prasidėjo mirties žygis pėsčiomis į Červenę. Birželio 26-osios naktį ginkluotos NKVD sargybos lydimi nelaimingieji, tarp kurių buvo ir pulkininkas Petruitis, pasiekė už Červenės esantį miškelį. Būtent čia pradėtos masinės žudynės... Per stebuklą ištrūkti pavyko tik nedaugeliui.