„Kava ir cigaretės“ – pati asmeniškiausia ir, ko gero, subtiliausia F. von Schiracho knyga. Vos 48 skyriai, o juose telpa visas gyvenimo kaleidoskopas. Prisimindamas ryškiausius savo gyvenimo epizodus, sutiktus žmones, neeilines bylas ir pažerdamas neįtikėtinų paradoksų, rašytojas kelia klausimą: ką reiškia būti žmogumi? Atvirai pasakoja apie vaikystę ir jaunystę, apie tokius kūrėjus kaip Imrė Kertészas, Larsas Gustafssonas, Michaelis Hanekė, taip pat – apie senelį reichsgauleiterį Baldurą von Schirachą, nuteistą dėl nusikaltimų žmoniškumui. Gilindamasis į nusikaltimo ir kaltės, žmogaus prigimties, orumo klausimus, autorius verčia susimąstyti apie istorijos procesus ir teisingumą, kartais žiaurų, kartais trapų, o kartais tokį priklausomą nuo likimo užgaidų. Jis neteisia ir nepateikia atsakymų – palieka skaitytojui pačiam pasidaryti išvadas.

Yra rašytojų, kuriems reikia romano perteikti idėjai, o F. von Schirachui užtenka vienos istorijos, kartais net vieno puslapio. Jo poetiška, lakoniška ir kartu tiek daug talpinanti proza užburia ir nepaleidžia, ilgam panardindama į apmąstymus, – ne veltui ši knyga lyginama su Stefano Zweigo „Vakarykščiu pasauliu“.