Kai viskas aplink mane taip greitai juda, aš sustoju ir klausiu savęs: „Ar čia pasaulis toks užsiėmęs, ar mano protas?"

Mes pažįstame pasaulį tik žvelgdami pro savo proto langą. Jei mus užvaldė neigiamos mintys, priešiškas taps ir pasaulis. Jei mūsų protas ilsisi, poilsiu mėgaujasi ir pasaulis. Pažinti savo protą ne mažiau svarbu, nei stengtis pakeisti pasaulį. Pasaulis iš prigimties nėra kupinas džiaugsmo ar liūdesio, jis tiesiog yra. Todėl žengdami per jį sulėtinkime žingsnį. Kuo daugiau įžvelgiame dabarties akimirkoje, tuo laimingesni esame – kol galop suvokiame, kad mumyse tūno tylus stebėtojas. Jei išvysime jo veidą, būsime atradę ir tikrąjį save, egzistavusį dar prieš mums gimstant.