Jungo pabrėžė dvasinius žmogaus prigimties aspektus, jo požiūris į sapnų reikšmę ir subjektyvios patirties svarbą sukėlė konfliktą tarp jo ir jo mokytojo Zigmundo Froido. Daugelis jo amžininkų laikė jį svajotoju ir mistiku, tačiau vėliau paaiškėjo jo indėlis į psichologiją ir psichiatriją ekstraversijos ir intraversijos, archetipų, individualizacijos ir kolektyvinės pasąmonės srityse. Jungo draugo ir kolegos E. A. Bennetto knyga aiškiai pateikia Carlo Gustavo Jungo mintis jo gyvenimo, praktikos ir tyrimų kontekste.