Skaudžiai išgyvendamas artimo žmogaus netektį, meno istorikas Maksas Mordenas sugrįžta į vieną pajūrio kaimelį, kur kadaise vaikystėje su tėvais leido atostogas.

Aną seniai praėjusią vasarą Greisų šeimyna pasirodė tartum visai iš kito pasaulio. Ponas ir ponia Greisai, pasaulietiški, laisvi ir atviri, buvo visai nepanašūs į kokius nors anksčiau Makso pažinotus suaugusiuosius. Bet jo bendraamžiai, Greisų dvyniai – nenuorama nebyliukas Mailzas ir ugninga, gundanti, amžinai nenuspėjama ir tiesmuka Chlojė – labiausiai pakerėjo Maksą. Diena iš dienos jis stebėjo dėmesį traukiančią šeimą, atkakliai siekdamas susipažinti su šiais „ypatingais“ vaikais ir pagaliau tapo jų artimu draugu. Tragiškas tos įsimintinos vasaros įvykis iš esmės pakeitė Greisų gyvenimą, o Makso Mordeno atmintyje visam laikui paliko slogią, liūdesio kupiną dieną, „kai išėjo dievai“.

Džono Banvilio „Jūra“ – tai susitaikymas su netektimi ir ypatinga meditacija apie savęs suvokimą ir prisiminimus. Nepaprastai išmintingas, patraukiantis dėmesį ir įtikinamas, iki širdies gelmių jaudinantis ir dvasiškai praturtinantis – tai vienas iš puikiausių kūrinių, parašytų didžiai vertinamo stiliaus meistro.