„Juozapa ir jos seserys“ - likimo romanas. Siužeto ašis – meilė, svarbiausia likimo pasija. Ji išsipildo ir neišsipildydama, pripildo gyvenimą kaip indą. Laikas - nuo praėjusio amžiaus vidurio iki dabarties, kintantis ir keičiantis, tekantis Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Vilniuje. Įtraukiantis pasakojimas. Liūdesys su išminties šešėliu. Stebinantys deriniai – vienas kitą keičiantys lyriški ir drastiški gyvenimo vaizdai. Vietomis sentimentalu, bet sentimenų žmonijai įveikti kol kas nepasisekė.  Dar iš šio laiko, bet jau ir ne. * Žmogaus vertė savo paties akyse, kad mylėjo,   kad taip labai ir taip skaudžiai, kad paskui jau viskas iš   to – ir kas atrasta, ir kas prarasta, kas ir kitiems iš meilės   padaryta. * Geisti, geisti taip, kad viskas jau būtų leista; eiti, jei esi taip šaukiama, kad jau nieko nebijai, nelikti pusiaukelėje, pusiaukelė akla, neapsigauk, nenuėjusi viso kelio. * Kai nusiskini obuolį nuo savo obels, jau esi savo vietoje. * Žmogaus pasaulis gražus, gal iš gražumo ir  dužus.