Harką ir jo tėvą Matotaupą priima juodakojų gentis.

Jie pagaliau vėl gali laisvai gyventi tarp indėnų. Tačiau jų viltis dar kartą sužlugdo Rudasis Džimas. Tėvas ir sūnus turi palikti juodakojų stovyklą. Juodųjų kalnų oloje, kur turėtų būti pasakiškai daug aukso, visi trys vėl susitinka.