Fotoalbumas. Socialistinės Lietuvos kaimas. Lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Idealus sovietinis miestas, vadinamas „naujuoju apgyvendinimo vienetu“, rėmėsi dirbančio socialistinio žmogaus idėja, kurio darbo vieta kuo funkcionaliau susieta su jo socialinius ir poilsio poreikius tenkinančiomis vietomis: „Šiame naujame mieste erdvė atspindi socialinės ir ekonominės struktūros harmoniją ir racionalumą“ [5]. Naujo miesto tvarkymas buvo grįstas sovietinės valstybės ekonominės plėtros interesu, siekiant, kad miestas kuo geriau tarnautų jų gyventojų gamybiniam produktyvumui. Miesto erdvių sąryšius svajota kurti pagal funkcionalaus sovietinio buto pavyzdį [6]. Lietuvoje aiškiausiai naujojo tipo miestas realizuotas kolūkinėse gyvenvietėse, o labiausiai – Juknaičių tarybiniame ūkyje. Juknaičių TSKP XXV suvažiavimo tarybinis ūkis 1986 m. dvylika kartų buvo apdovanotas TSKP CK, TSRS Ministrų Tarybos, VPSCT ir VLKJS CK pereinamąja Raudonąja vėliava. Kaip ūkį pristatė direktorius Zigmantas Dokšas: „Mūsų buitis ne tik patogi, bet ir graži. Centrinėje gyvenvietėje stovi nauji kultūros namai, mokykla, vaikų darželis, ambulatorija, buities tarnyba, prekybos centras. Neseniai užbaigėme Sveikatingumo kompleksą. Čia žemdirbys gali pailsėti po sunkios darbo dienos, pabūti su savo rūpesčiais ir svajonėmis, pasisemti jėgų naujiems sumanymams. Susikaupti padeda paveikslai, skulptūros, vitražai, freskos, raminamai veikia ugnies menės židinio liepsna, egzotiška žiemos sodo augmenija“ [7]. Juknaičių vadovas didelį dėmesį kreipė į kultūrines ir estetines žmonių reikmes, tarsi realizavo majakovskišką miesto kaip sodo viziją: „Kad kiekvienas paprastas mūsų žmogus, po darbo parėjęs namo, atsidarytų langą ir matytų parką“ [8]. Visi žmonės dirbo ūkyje, ir ūkis formavo gyvenvietę taip, kad žmogus idealiu atveju galėjo visą laimingą ir harmoningą savo gyvenimą praleisti iš jos neiškėlęs kojos, būti darbingas ir atsidavęs įmonei-ūkiui.