Rinkinyje „Jotvingių mišios“ spausdinami žymaus lietuvių poeto ir vertėjo Sigito Gedos eilėraščiai, parašyti 1985—1996 m.

Straipsnyje „Slaptieji sielų suokalbiai“ (1983 m.) poetas kalba apie save ir savo kūrybą.

„Dabar susimąstydamas, kodėl aš rašau, dažnokai pats sau atsakau: kad galėčiau ištverti. Dvasinių krizių metu žmogui ima byrėti jį supančio pasaulio darna, prapuola tasai vienijantis, įvardijantis ir įprasminantis jausmas. Tuomet – atasvarai – norisi iš naujo suvienyti kosmosą... Vėl naujas žodis, tačiau nuo seniausių laikų suvienyti kosmosą, net ir nežinantiems ir nejaučiantiems, ką jie daro, buvo svarbiausia.“ – Sigitas Geda

„Geda nesiremia meno kalba, išvystyta iš visuotinės literatūros pavelde jau nusistovėjusių prasminių struktūrų ir jų santykiavimo taisyklių.

Žodžiai ir žodžių iškraipos, daiktai ir daiktų groteskos knibžda ir murdosi toje pakrantės zonoje tarp tobulos vizijų jūros ir jau tvirtai pasakytos žemės, ieškodami prasmingų tarpusavio santykių, iš kurių ir išaugtų nauja poezijos gyvybė.“ – Rimvydas Šilbajoris, slavistikos profesorius, Ohio universitetas, Columbus