Trečioji vilnietiškosios sagos dalis.

Kūrinyje susipins dvi istorijos – draudimo kompanijos tyrėjos bandymas atskleisti 1993 m. Vilniuje kilusio paslaptingo gaisro paslaptį ir Andriaus – nuolat grįžtančio romano veikėjo – emigracijos „skersvėjų“ ir meilės trajektorijas Danijoje.

Tyrėja bando sugauti nesugaunamą kaltininką, o Andrius – pabėgti nuo savo paties likimo.

Kas stipresnė jėga – meilė, nostalgija ar kūrybos vilionė?

Kur veda žmogų jautrumo gravitacija – į laukinio kapitalizmo draskomą Vilnių ar į svetimą, bet svaiginančią emigracijos gelmę?

Siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios laiko alternatyvos: homo sovieticus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ar besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis. Panika ir atoslūgis gausaus pasirinkimo akivaizdoje.