„Tai ne romanas, o pasivažinėjimas dviračiu.“

Pagrindinis šios istorijos veikėjas yra:

a) nenusisekęs muzikantas,

b) nenusisekęs režisierius,

c) nenusisekęs krepšininkas.

Ir, žinoma, nenusisekęs rašytojas.

Nutaręs įveikti kankinančią nemigą ir pasipriešinti triukšmingoms miesto spūstims, Antonijus nusiperka dviratį. Tačiau naktimis į galvą vis lenda mintys, jos chaotiškai iškyla viena po kitos. Ir kaip tik dėl šios minčių sumaišties pagrindinis veikėjas sugalvoja pastatyti dokumentinį filmą apie jausmus. Jame turėtų būti susieti neuromokslai, evoliucinė biologija ir psichologija.

Kodėl mums atrodo, kad šiais laikais vyrai ir moterys meilėje pasikeitė vaidmenimis? Gal vyksta kokia nors antropologinė mutacija? Bene tūkstantį metų buvome medžiotojai ir rinkėjai, kai vyras ir moteris norėdavo pasimylėti, neturėdavo vienas kitam prisipažinti meilę...

Žaviai tiesmukiškas knygos personažas Antonijus pateikia krūvą mokslu grįstų argumentų įsipareigojimo, meilės ir sekso temomis, jis karštai pasisako prieš ekologiją ir svarsto apie vaikų auklėjimą, nors gyvenime yra tikrų tikriausias tingus italas.

Romane „Jausmus lengvinančios aplinkybės“ išnyra nuostabus, o kartu negailestingas realybės paveikslas, kurio centre esame visi.

Talentingas italų rašytojas ir žurnalistas Antonio Pascale (Antonijus Paskalė, 1966 m.) yra keleto romanų, apsakymų rinktinių ir mokslo populiarinimo knygų autorius. Naujausioje knygoje „Jausmus lengvinančios aplinkybės“ sumaniai persipina stulbinanti autoriaus išmonė ir asmeninė patirtis, gyvenimiški atsitikimai, įdomios mokslinės įžvalgos ir poetiškas subtilumas.

Romanas „Jausmus lengvinančios aplinkybės“ pateko į Viaredžo miesto Repačio („Premio letterario Viareggio Rèpaci“) premijos geriausių knygų trejetuką, taip pat laimėjo Džiuzepės Desi („Premio letterario Giuseppe Dessì“) ir Pizos miesto nacionalinę literatūros („Premio nazionale letterario di Pisa“) premijas.