„Žinau, kad dabar žmonės perka knygas, kurios jiems pasako, kur eiti, ką daryti, kaip mylėti...

Bet aš nežinau nieko. Ir nelabai noriu žinoti.

Šiuo metu aš tik pildau prašymą pristatyti knygą ant galinio jos viršelio...

Bet aš jau pristačiau dešimtame knygos puslapyje...

O šiaip, apkeliavau didelę dalį pasaulio, sutikau milžinų, nykštukų, skraidančių drakonų, tačiau sisiodamas vis dar pataikau ant kraštų.“

Marius Lucka

Ši knyga – dekadentiškas, išgrynintas, sarkazmu ir ironija persmelktas pasakojimas apie keliones. Jos kupinos jaunatviško avantiūrizmo ir tokios nerealios, kad kartais sunku suvokti protu. Kam reikia per 60 dienų įveikti 1000 km pėsčiomis per Ispaniją ir Portugaliją arba keliauti per pusę Indijos ir vienam, be šerpų pagalbos, pamėginti užkopti į bazinę Everesto stovyklą? Kam rizikuoti ir belstis per pusę Juodojo žemyno arba kokie turėtų užplūsti jausmai išvydus žydrąjį banginį? Turbūt mus visus labiausiai svaigina ir supurto kelionėse išgyventos ribinės patirtys. Bet visų šių kelionių galutinis tikslas – Antazavė, nes kelionė be galimybės grįžti namo – tik betikslis, klajūniškas blaškymasis po pasaulį.

Tik skersai išilgai išmaišęs pasaulį, atrandi galimybę pažinti save.