Jauno mirusio talentingo prozininko Ričardo Gavelio (1950-2002) romanas „Jauno žmogaus memuarai“ patenka į XX a. lietuvių literatūros lobyną kaip autentiškas pasakojimas apie sovietinę sistemą, parašytas konkretaus neatsitiktinio personažo laiškų konkrečiam neatsitiktiniam asmeniui kalba. Romanas pirmą kartą buvo išspausdintas žurnale „Pergalė“ (dab. „Metai“) 1989 m. ir suvoktas kaip Nepriklausomybės inspiracijų kūrinys. Romane atsiskleidžia visos svarbiausios tolesnės rašytojo kūrybos temos, pamatinės sąvokos ir raiškiausios metaforos.