„Tarpais atrodo, kad juo ilgiau gyveni - juo mažiau besupranti, kas su žmonėmis darosi“, - atsidūsta apysakos „Gyvenimas po klevu“ pagrindinė veikėja Monika Kairienė, už savo gerą būdą kaimynų Kairienėle vadinama, kurios akimis regime senojo lietuviško kaimo nykimą, žmogaus asmenybę ir žmonių bendruomenės pamatus griaunančią kolūkių realybę, amžinosiomis vertybėmis pagrįstų žmonių santykių irimą, fizinę ir moralinę degradaciją.

Kita R. Granausko apysaka „Jaučio aukojimas“ nukelia mus į senus stabmeldystės ir krikščionybės priešpriešos laikus kušių žemėje. Jos pagrindinis veikėjas - senas nesidavęs apkrikštyti žynys.