Jei namai, kuriuose pragyvenai visą gyvenimą, šiandien turėtų būti nugriauti, kaip praleistum tokią dieną?

Žvelkime į žemę ir visus jos statinius šilumos kupinomis akimis, laikydami juos žmonių gyvasties dalimi, o į čia gyvenančius žmones – su daugiau švelnumo.

Knygos autorė Tzu-Chun Chang, paklausta, kas įkvėpė sukurti šią istoriją, knygos skaitytojams atskleidžia, jog jos galvoje ilgai sukosi mintis sukurti knygą apie netvarkingą miesto statinių grožį. Gatvėse ji nupiešė daugybę statomų namų ir statybų aikštelių eskizų, tačiau niekaip nepavyko rasti pasakojimo šerdies. Todėl ji ėmė mąstyti, kodėl jai patinka tie namai, kurie daugeliui atrodo seni ir neišvaizdūs, kol atrado, jog iš tiesų ją traukia juose gyvenantys žmonės. Jų gyvenimai išsiplėsdavo, apimdami ir pastatus, pavyzdžiui, lipdukais nuklijuotomis palangėmis ar iš nebereikalingų pakuočių pagamintais gėlių vazonais ir skirtingų atspalvių dažais. Iš pirmo žvilgsnio šie mažyčiai gyvenimo pėdsakai – atsitiktiniai ir padriki, tačiau, autorės džiaugsmui, jie suteikė gelžbetoniui individualumo. Nuo statinių autorė nukreipė savo žvilgsnį į žmones, taip gimė ši knyga, pasakojanti apie namus, kurie jų gyventojams reiškia ne tik vietą miegui ir valgiui, bet daug daugiau.