Viktoras Rudžianskas nevengia žvelgti į praeitį, išryškindamas atminties galią. Rinkinio eilėraščiuose praeities pasaulis atgyja per vaizduojamus daiktus bei įvykius, kartais disonuojančius su šiandieninio gyvenimo skuba. Poetas jungia skirtingus erdvėlaikius, primindamas būtinybę reflektuoti išgyventas patirtis, santykį su kitais asmenimis. Kartu nevengiama kalbėti apie lyrinio subjekto vienatvę, kuri neatsiejama nuo susitaikymo su savimi.

Tai jau keturioliktasis poeto eilėraščių rinkinys.