„Esu jau senas žmogus, daug matęs, daug patyręs ir daug kentėjęs. Gal todėl ir filosofas pasidariau, nes filosofija, kaip ją gražiai apibrėžė vienas rusų mąstytojas, „est mudrostj, roždennaja stradaniem“.“ – Antanas Maceina

Maceina įsitikinęs, jog filosofija kyla iš trijų pagrindinių patirties šaltinių — nuostabos, abejonės ir kančios. „Filosofija yra kančios pažadinta išmintis“, — sako jis. Išmintingas ne tas, kuris yra išsimokslinęs, turi daug žinių, bet tas, „kuris yra daug kentėjęs“. „Tik perėjęs per kančią, jis įgyja tikrojo pažinimo — ne knyginės išminties..., bet pažinimo, rasto skausmo įaudrintoje ir nuskaidrintoje savoje būtybėje. Kančia įvykdo mūsų laisvę, o laisvė įvykdo mūsų žmogiškumą“, iš kurio ir gimsta gėris ir kitos pasaulio vertybės.

Knygoje išsamiai aprašomas dramatiškas filosofo Antano Maceinos (1908–1987) gyvenimo kelias Lietuvoje ir emigracijoje. Autorė, disponuodama unikalia archyvine ir dokumentine medžiaga, pateikia mažai iki šiol žinomų, bet itin reikšmingų faktų, susijusių su šio filosofo moksline ir visuomenine veikla. Antroje knygos dalyje autorė įtaigiai interpretuoja A. Maceinos filosofinę kūrybą.