Pirmoji istorija pasakoja iškamšų skulptorės Vincės asmeninį gyvenimą, kuris susilieja su nauju iššūkiu – gauti klonavimo laboratoriją, kad būtų padaugintas autochtoninis genas ir miestelis išvengtų išnykimo. Tai metafora, įkūnijanti Klaipėdos siekį tapti Europos kultūros sostine 2022. Klestinti iškamšų gamyba ir susapnuotų iliuzijų hologramos pasaulio neišgelbės. Kultūra nuolat save reprodukuoja, bet ji neišlaisvina. Niūri, antiutopinė realybė, kuri vartotojiškoje visuomenėje plinta besidauginančiais čiuptuvais. Antroji istorija apie moterį, kuri, užsidėjusi peruką, persikūnija į kitą, jai svetimą, bet vis tik joje egzistuojančią – moterį šešėlyje. Perukas praplečia suvokimą ir padeda išgyventi ligą. Bet laisvė yra ne ten, kur saugu ir patogu. Remigijaus Treigio telefonu darytos fotografijos pripildo istorijas skaidraus dumblo – jose užfiksuota tuštuma, iš kurios ištrūkęs galbūt papulsi į laisvę.