Pasaulis išaustas iš priešybių. Be priešybių negali būti vystymosi. Kai kyla konfliktas, potencialų skirtumas, priešybių kova – tada teka energija, ir mes stebime arba vystymąsi, arba degradaciją. Priešybių kovos dėsnis reiškia jų paslėptą vienybę. Jei nėra vidinės vienybės, tada priešybės nesąveikauja, energija sustoja. Kartu su gyvybe apmiršta ir vystymasis. Universalus visokių priešybių sujungimo mechanizmas yra meilė. Meilė sujungia praeitį ir ateitį, meilė sujungia aukštumas ir žemumas, meilė sujungia gėrį ir blogį. Meilė sutaiko visas kovojančias puses. Kiekviename procese slypi dvi tendencijos – vystymosi ir degradacijos. Jei aktyvesnė nuosmukio tendencija, mes tai vadiname degradacija. Jei aktyviau vyksta atsinaujinimas, mes tai vadiname vystymusi. Neigimo neigimo dėsnis reiškia, kad vystymasis vyksta ankstesnės degradacijos pakopos dėka. Dabar, galima sakyti, eina į pabaigą paprastas žmonijos istorijos etapas. Stebimi ir šiuolaikinės civilizacijos žūties požymiai, ir jos atgimimo požymiai.