Keturi atskiri dėmesį prikaustantys šios knygos pasakojimai apie dramatiško likimo išeivius gvildenami taip skrupulingai ir jautriai, kad gali susidaryti įspūdis, jog pasakojimų pagrindas yra ne tiek literatūrinė išmonė, kiek istorinė dokumentika.

Sąmoningai trindamas ribą tarp istorinės faktologijos ir vaizduotės, kūrinio tikroviškumo įspūdį stiprindamas paslaptingomis fotografijomis, autorius perteikia chirurgo, mokytojo, dailininko, viešbučių patarnautojo, o sykiu ir nenuilstančio keliautojo gyvenimų istorijas, leidžiasi savo herojų pėdomis nuo Gardino apylinkių iki Londono, nuo Miuncheno iki Mančesterio, nuo Pietų Vokietijos kampelių iki Šveicarijos, Prancūzijos, Niujorko, Konstantinopolio ir Jeruzalės.

Emigracija – tai ne tik gyvenamosios vietos pakeitimas, atsiskyrimas, žmogiški praradimai, bet ir patirtis, neišvengiamai paliekanti žymę kiekvieno veikėjo sieloje. Herojai stengiasi gyventi dabartimi, tačiau raktas į jų tapatybę vis dėlto slypi praeityje.