Trylikta Romo Daugirdo knyga „Ir trečią valandą po finišo“ – tarpinio žanro. Panašiai kaip ir ankstesnė („Mėnulio dezertyrai“), kur balansuota tarp prozos, esė ir poezijos. Tik šįkart atsisakyta vieno dėmens – prozos. Gal todėl tekstai turi paantraštę – poesizmai ir yra abstraktesni. Autorius vengia linijinio racioonalumo, todėl interpretacijos metaforizuotos. Kūrinio struktūra grindžiama Hegelio triada – tezė, antitezė, sintezė arba – meilė, gyvenamo laiko ženklai, mirtis. Atitinkamai pavadinti ir skyriai: „Jausmų ganyklos“, „Dulkių pripumpuotos lėlės“, „Susijungiančios žiemos“.