Elegijos „Vidurdienio grįžimas“, „Jo yra žemė“, „Neornamentuotos kalbos generacija“ ir „Augintiniai“, „Chapel B“, eilėraščiai, neįėję į rinkinius, vertimai, drama.

Algimanto Mackaus kūryboje yra tiek skausmo ir tiek tiesos, kad jo žodžiai prasismeigia kaip kalavijas ir iki mūsų širdies, ir tada suprantame, kokią didelę ir kilnią dovaną jis mums suteikė prašydamas ir mus lygiai taip už mūsų epochą kentėti ir, kas svarbiausia, tikėdamas, kad mes tam būsime pajėgūs.