Mokomojoje knygoje nagrinėjamas spaudos pirmagimių – XV amžiuje Europoje spausdintų knygų, vadinamųjų inkunabulų, – paveldas. Aiškinamasi, kas būdinga inkunabulams, kaip jie radosi. Svarstoma, kas laikytinas pirmosios spausdintinės knygos kūrėju, kiek iš viso galėjo būti išspausdinta inkunabulų.Aptariami inkunabulų telkiniai Lietuvoje, jų raida. Pasakojama apie pirmąjį Lietuvos inkunabulą – Martyno „Agendą" (1499), lituaninį inkunabulą – H. Schedelio „Kroniką" (1493), kitus svarbius mums inkunabulus, didžiausius jų telkinius pasaulyje, J. Gutenbergo 42 eilučių Biblijos egzempliorių sklaidą. Leidinys galėtų sudominti ir gausesnę auditoriją: bibliofilus, antikvarinės prekybos ir atminties institucijų darbuotojus, taip pat visus, kuriems artima senoji knyga ir jos paveldas.