Ilgą laiką užsidaręs istorinėse ir archeologinėse studijose, puritoniškos moralės principais išauklėtas jaunas mokslininkas Mišelis susiduria su žmonėmis, privertusiais jį ieškoti laisvo gyvenimo formų. Nepaisant meilės trapiai, švelniai ir atsidavusiai žmonai, jis pajunta savyje gimstanti beprotišką gyvenimo troškulį, poreikį būti visiškai laisvam. Mišelis išgyvena gilų dvasinį konfliktą — jis mato Marselinos pasiaukojimą, jos meilę, tačiau ima suvokti, jog ji yra kliūtis į visišką laisvę.