– Ta naktis, – tarė jis žvelgdamas į dangų, tarsi kalbėtų su kuo nors, ko čia nėra. – Ta naktis prieš trylika metų tęsėsi iki šiandien. Jaučiu, kad dabar pagaliau gali išaušti rytas.

Ar kada nors atrodė, kad viskas aplink tave trapu ir netikra, regis, užtektų vos stumtelėti, ir visas gyvenimas subyrėtų kaip kortų namelis?

Vitai kartais taip ir atrodo. Tik ji dar nežino, kiek šiurpių paslapčių, melų ir nutylėjimų gaubia jos kasdienybę.

Kartais tam, kad sužinotum tiesą, reikia leistis į kelionę. Kartais reikia laukti trylika metų, kad baigtųsi ilgiausia tavo gyvenimo naktis.