Jonas Aistis (1904 – 1973) – vienas žymiausių lietuvių poetų, dar 1937 – aisiais pelnęs Lietuvos valstybinę premiją. Dėl 1940 metų okupacijos ir netrukus prasidėjusio karo Aistis liko atskirtas nuo gimtojo krašto. Baigęs mokslus Prancūzijoje, poetas vėliau persikėlė į JAV, daug metų dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Paskutiniąsias tris savo gyvenimo savaites Jonas Aistis praleido ligoninėje. Kentėdamas didžiulius skausmus, bet neprarasdamas sąmonės, jis turėjo galimybę apmąstyti nueitą kelią, prisiminti savo artimiausius bičiulius, atlikti savotišką išpažintį sau, Viešpačiui ir pasauliui. Apie visa tai ir rašoma šioje knygoje.