Išleistas 70 metų namuose saugotas dienoraštis – unikalus tremties Igarkoje liudijimas.

Lietuvos nacionalinis muziejus išleido tremtinio Jono Janušausko „Igarkos dienoraštį“ – išskirtinę tremtį už Šiaurės poliaračio liudijančią publikaciją. Autorius jį rašė trejus metus be perstojo, skrupulingai fiksuodamas kiekvienos tremtyje išgyventos dienos įvykius ir net menkas smulkmenas, todėl beveik trijuose šimtuose puslapių užfiksuota informacija atskleidžia naujų detalių apie tremtinių gyvenimą Sibire.

Dienoraščio autorius Jonas Janušauskas (1914–1996), stipraus Šimkaičių valsčiaus (dabar Jurbarko r.) ūkininko sūnus, buvo ištremtas su tėvais, savo ir sesers šeima – iš viso su dešimčia artimųjų. Dienoraštis rašytas kasdien trejus metus: nuo įsodinimo į traukinio vagoną 1948 metų gegužės 22 dieną iki 1951 metų birželio 30 dienos.

„Galima manyti, kad fiksuoti savo gyvenimą autorius apsisprendė jau pirmosiomis dienomis: po gegužės 22-osios įrašo, kurį greičiausiai užrašė kiek vėliau, tęsia 26 dieną ir nuo tada įrašai nuoseklūs. Tiesa, paskutinio pusmečio įrašai lakoniški, trumpi, kartais tik sakinys ar du – apie darbo pradžią, orą“, – pasakoja publikaciją rengusi Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė Virginija Rudienė.

Rankraštį į Lietuvą parsivežė pats autorius, tačiau artimiesiems apie jį pasakė tik Atgimimo metais. Į muziejų prieš keletą metų jis pateko kaip trijų Janušauskų šeimos kartų atstovų – autoriaus sūnaus Algimanto, vaikaičio Povilo ir provaikaičio Arno – dovana. Tokio dienoraščio egzistavimas tuomet gerokai nustebimo tyrėjus: nors tremtį atspindinčių atsiminimų gausu, dienoraščio pobūdžio šaltinių esama išties nedaug, o istoriniu požiūriu jie yra patys vertingiausi.

„Kol kas tai yra vienintelis žinomas dienoraštis, rašytas Igarkoje, vienoje iš atšiauriausių ir santykinai didžiausio lietuvių mirtingumo tremties vietų. Kasdienę tremtinių gyvenimo realybę autorius fiksavo itin įtaigiai, taigi turime trejų pirmųjų, sunkiausių tremties Igarkoje metų, didelės lietuvių šeimos kasdienio gyvenimo kroniką. Tai autentiškas tremtyje išgyventų dienų liudijimas, užrašytas tą pačią įvykių dieną, todėl paveikus ir patikimas“, – sako V. Rudienė.

Dienoraštyje, kitaip nei įprasta skaityti atsiminimuose ar autobiografijose, skrupulingai fiksuojama tremties kasdienybės autentika, todėl skaitytojai netruks įsijausti į bedžiaugsmę rutiną, kuri visgi stebina žmogaus sugebėjimu ją ištverti, surasti šviesos ir vilties prošvaisčių mažuose dalykuose.

Leidinys iliustruotas fotografijomis ir dokumentais iš Janušauskų šeimos archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių ir Lietuvos ypatingajame archyve saugomų tremties bylų.

Dienoraštis yra vertingas šaltinis istorikams, sovietinio laikotarpio, ypač tremties, tyrinėtojams, taip pat ir kitų specialybių tyrėjams: psichologams, kalbotyrininkams, ekonomistams, etnologams. Jis vertas būti perskaitytas visų, besidominčių tautos praeitimi, vertinančių tikrą, be pagražinimų ir perdėto jausmingumo papasakotą tremties istoriją.

Leidinys bus pristatytas vasario 19 d. 18 val. Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Dalyvaus publikacijos rengėja Virginija Rudienė, istorikas dr. Antanas Terleckas, autoriaus artimieji.