„Skaitant Mari Čapkau eiles, jauku, gilu, verčia mąstyti. Nuolat kyla dvejonės, ilgesys, likimo egzistencijos neaiškumai, bet tai didinga. Lemtis labai įslaptinta, išgyvenimai neeiliniai. Jautri siela, kuri geria nerimą savo. Mano nuomone, tobulybės nebūtina siekti, reikėtų priimti būtį tokią, kokia ji yra aplink...

Jausmo beprotiškai daug eilėraščiuose: jis virpa iki dangaus gelmių ir žemės gilumos. Pamąstyti yra apie ką. Leksika sodri, puošni. Iliustracijos mielos, nuotaikingos."

Skaitytojos Rimos Gansiniauskienės atsiliepimas