Henrikas Johanas Ibsenas (1828–1906) – žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“.

Jo pjesės dažnai buvo laikomos skandalingomis, nes Ibsenas nebijojo peržengti įprastų Viktorijos epochos moralės normų ir rašyti apie realų, o ne idealizuotą pasaulį.

Ibsenas vienas pirmųjų įtraukė į dramaturgiją kritišką požiūrį į moralę ir išdrįso ja suabejoti. Daugelis kitų to laikotarpio kūrinių priešingai – pateikė priimtos moralės pavyzdžius ar smerkė už jos nesilaikymą; buvo tikimasi, kad kiekviena drama baigsis moralės normas atitinkančiomis išvadomis, gėris atneš laimę, o amoralus elgesys – bausmę. Ibsenas metė iššūkį šioms normoms ir nebijojo sugriauti žiūrovų iliuzijų.

Knygoje pateikiamos keturios rašytojo dramos:

• Helgelando karžygiai;

• Heda Gabler;

• Statytojas Solnesas;

• Junas Gabrielis Borkmanas.