– Aa, tikrai, – burbtelėjo Ronis, pliaukštelėdamas sau per kaktą. – Pamiršau, kad mes medžiosime Voldemortą, važiuodami kilnojamosios bibliotekos autobusu.

– Aš esu mokytojas! – sukriokė Hagridas. – Mokytojas, Poteri! Kaip tu drįsti mokytojui grasinti, kad išsprogdinsi duris!

– Atsiprašau, sere, – tarė Haris, pabrėždamas antrąjį žodį, ir įsikišo lazdelę.

Hagridas apstulbo.

– Nuo kada pradėjai mane serinti?

– Nuo kada ėmei mane poterinti?