Vieno žymiausių vokiečio rašytojų E. M. Remarque romane, pagrįstame istoriniais faktais ir asmenine patirtimi, vaizduojama koncentracijos stovyklos kasdienybė, kurioje grumiamasi dėl galimybės išgyventi ir teisės vadintis žmogumi. Tačiau romane vaizduojamus baisumus E. M. Remarque nuskaidrina mintimis apie draugystę, meilę ir viltį nugalėti siaubą bei grįžti į gyvenimą, kai, atrodytų, tokios vilties nebėra.