Knygoje „Gyvenimas, meilė, juokas“ vienas didžiausių XX amžiaus filosofų Osho kalba apie dalykus, kurių trūksta dabartiniam žmogui, kad jis nekentėtų ir jaustųsi iš tikrųjų gyvas. Knyga pasižymi originaliu stiliumi ir aštriu humoru, knygoje daug mūsų šiuolaikinės visuomenės kritikos.

***

Gyvenimas pats savaime nėra prasmingas. Būtų prasmingas, jeigu galėtume dainuoti amžinybės dainą. Būtų prasmingas, jeigu galėtume skleisti dieviškumo aromatą. Būtų prasmingas, jeigu galėtume tapti nemirtingu ir amžinu lotoso žiedu. Jei taptume grynąja meile, jeigu pagausintume būties grožį, jeigu imtume laiminti būtį – štai tada gyvenimas įgautų prasmę, antraip jis bus visiškai nereikšmingas. Gyvenimas bus tarsi tuščia drobė. Ji gali tokia likti visą jūsų gyvenimą, jūs galite numirti turėdami šią tuščią drobę, bet gal geriau ką nors joje nutapykite!

Gyvenimo prasmę turime sukurti mes patys. Gyvenimo prasmė nėra duodama. Bet duodama laisvė, duodamas kūrybiškumas, duodamas pats gyvenimas, taigi turite viską, ko reikia, kad galėtumėte sukurti gyvenimo prasmę. Turite visas būtinas sudedamąsias dalis. Jos yra mums duotos, o prasmė nėra duota. Prasmę turime patys susikurti. Patys turime tapti kūrėjais. Kai patys tapsime kūrėjais, kai imsime bendradarbiauti su Dievu, drauge tapsime Jo dalimi.