Dabartinei kartai mažai žinomas teisininkas, valstybininkas Vincas Mašalaitis (1892–1975), ilgus metus (1944–1975) gyvenęs emigracijoje Vokietijoje, vėliau JAV, kiekvieną minutę skyrė kovai už Lietuvos laisvę, projektavo ją kaip atsikūrusią demokratinę valstybę, tikėdamas tautos gyvastimi ir kad ji tikrai išsikovos nepriklausomybę ir štai tada viskas bus jai reikalinga, ką tik užsienio lietuviai, gyvendami laisvuose Vakaruose jos labui iki to laimės momento paruoš, tikėdamas, kad emigracija turi prie laisvės atgavimo proceso visomis išgalėmis prisidėti. Reikia projektuoti būsimos valstybinės valdžios tipą ir jos sąrangą, nors, – kaip teigė 1951 m. pats Mašalaitis, - niekas nežino, koks bus išsilaisvinusios Lietuvos valdymas, režimas, nes jo „neparneš Lietuvon nei p. Lozoraitis iš Romos, nei saujelė tremtinių iš Amerikos ar kitų svetimų kraštų, o jį nustatys kovojanti tauta“. Laisvuose Vakaruose veikianti lietuvių išeivija turi būti parengusi daugybę projektų, planų, kurie bus reikalingi Lietuvai – tokia buvo pagrindinė Mašalaičio darbų idėja.

Apie šio kuklaus žmogaus gyvenimą ir darbus pasakojama žinomo istoriko, diplomato prof. dr. Alfonso Eidinto parašytoje studijoje. Kiekvieno Lietuvos ministro pirmininko dešinioji ranka Vincas Mašalaitis buvo svarbus asmuo visose nepriklausomos Lietuvos vyriausybėse, jis vienas iš nepriklausomos valstybės valdymo mechanizmo kūrėjų, vyriausybės politikos Klaipėdos krašte konstruotojų, be to, ilgametis „Vyriausybės žinių“ redaktorius, teisininkas.